Triušių priežiūra, mityba, higiena ir kt.

PRIEŽIŪRA

Kiekvienas triušių augintojas turėtų turėtų žinoti savo augintinių įpročius , mėgstamus pašarus , pastebėti ir atskirti sveiką triušį
nuo sergančio , nors iš dalies išmanyti apie jų ligas , mokėti suteikti pirmąją pagalbą jiems susirgus ar susižeidus . Būtina veterinarinių
vaistų vaistinėlė , kai kurie instrumentai . Joje patogu laikyti artimiausio veterinarijos gydytojo adresą bei telefono numerį , kad prireikus
pagalbos , netektų blaškytis . Triušidėje laikomas tik reikalingiausias inventorius . Kiekvieną kartą įeinant į triušidę , prieangyje apsirengiama
darbiniu chalatu , jei nėra dezinfekcinio kilimėlio , pakeičiama ir avalynė . Ryte pirmiausia atidžiai apžiūrimi visi triušiai , įvertinama jų
būklė . Ypač triušingos ir auginančios jauniklius triušės . Joms sudaromos pačios geriausios sąlygos . Stebimi ir atjunkyti triušiukai : ar
nesipeša paaugę . Išimtais iš ėdžių žolės ar šieno likučiais pakreikiami narveliai . Jokiu būdu negalima nesuėsto pašaro likučių atiduoti
kitiems triušiams , nes gali išplisti užkrečiamosios ligos . Iš lovelių pašarai surenkami į kibirą ir sudedami į kompostą . Vanduo keičiamas
kiekvieną dieną . Geriausia turėti atsarginių girdyklų . Naudotos gerai išplaunamos , išdezinfekuojamos verdančiu vandeniu ar rausvu kalio
permanganato skiediniu ir padžiaunamos saulėje . Kartą per savaitę išvalomi narvai . Triušiai perkeliami į tuščią narvelį . Jei triušių neper-
keliat , valykit narvą atsargiai ,- kad triušiai išsigandę nesusižeistų . Rekomenduojama nors keletą valandų paleisti triušius į voljerą palaks-
tyti . Lakstydami jie savo masės nenustoja , o priešingai - geriau išsivysto raumenys . Išvalę narvus , apžiūrėkite , ar neužsikimšo srutų
nutekėjimo latakai . Mėšlas sumetamas į kibirus ar karutį ir išvežamas į mėšlidę arba kompostinę . Triušidės grindys iššluojamos , gerai
apžiūrimi narvai , mediniai jų kampai , pro kuriuos gali prasigraužti žiurkės . Ypač jos stengiasi patekti į ką tik atvestų triušiukų lizdus ,
nes jas vilioja nauji kvapai . Žiurkės gali ne tik išpjauti prieauglį , bet ir išplatinti užkrečiamąsias ligas . Pastebėję graužikų pėdsakus , tas
vietas tuoj pat apkalkite skarda . Žiurkes būtina išgaudyti ar išnaikinti nuodais . Nugaišusią žiurkę tuoj pat užkaskite , kad jos nesuėstų
naminiai gyvuliai ir neapsinuodytų . Triušidėje nakčiai galima palikti gerai peliaujančią katę , jei ji rami , nesiblaško , negąsdina triušių . Ne
tik triušidėje , bet ir sodyboje turi būti išnaikintos visos pelės ir žiurkės .

MAITINIMAS

Triušių vislumas , augimas , vystymasis , penėjimas , pieningumas , atsparumas ligoms , odos , kailio , pūkų , mėsos kokybė labai priklauso
nuo pašarų kokybės ir kiekybės . Skirtingi pašarai duodami penimiems triušiams , jaunikliams , peninčioms triušėms , triušingoms patelėms
ir veisliniams patinams . Pašarai susideda iš baltymų , riebalų , angliavandenių , mineralinių druskų , vitaminų , vandens ir ląstelienos . Įvai-
riuose pašaruose šių sudedamųjų dalių yra nevienodas kiekis . Triušių augintojui reikia žinoti , kam reikalingos šios medžiagos ir kas vyksta
triušio organizme , kai jų trūksta .
( Smulkiau apie vitaminus , apie nuodingas žoles - parašysiu kitame puslapyje .)


Žolė

Tai pagrindinis triušių pašaras vasarą . Žolė turi būti švari , neerkėta , be herbicidų ir pesticidų , nesuteršta gyvulių ar graužikų išmato-
mis , nešlapia , nerasota . Negalima rinkti žolės arčiau nei 200 metrų nuo intensyvaus eismo kelių . Vertingiausia žolė yra iki žydėjimo ar
žydinti. Šerti triušius patartina vasarą pasėtais rapsais ( tik iki žydėjimo ) , ridikais , garstyčiomis - jos žaliuoja iki vėlyvo rudens .
Nors ir gardžios , vienos rūšies žolės triušiams greitai nusibosta , todėl geriausiai tinka žolių mišiniai . Triušiai noriai ėda ir gėlių -
gvazdikų , ratilių , chrizantemų , jurginų - lapus bei stiebus . Suaugęs triušis per parą suėda 400 - 1000 g žolės , o jaunikliai - 100 - 400 gramų.
Triušių augintojas turėtų skirti nuodinguosius augalus . Triušiai paprastai jų neėda , bet kai būna išalkę arba šių augalų yra įsimaišę į
žolę ar šieną , gali jais apsinuodyti .

Šakniavaisiai

Bulvės . Jų virkščiose yra nuodingojo alkaloido solanino . Nemažai jo susikaupia pažaliavusiose bulvėse ir jų daiguose , nesubrendusiose
bulvėse , lupenose . Todėl bulves , lupenas triušiams galima duoti tik virtas . Jos dedamos į mišinius . Negalima savo augintinių šerti apša-
lusiomis bulvėmis .
Runkeliai . Iki 2 mėnesių amžiaus jaunikliams runkelių neduodama . Suaugusio triušio paros norma - 100 gramų . Pradedama nuo mažo
kiekio . Nepratę prie runkelių ar persiėdę jų triušiai ima viduriuoti . Pašarinius runkelius išvirus ar nuplikius , vandenį tuoj pat reikia nupilti,
ir juos kuo greičiau atšaldyti ,- mat tame vandenyje ima veistis bakterijos . Cukrinių runkelių lapų duodama saikingai . Pašarinių runkelių
lapų paros norma suaugusiam triušiui - 150 - 200 g . Raudonieji burokėliai taip pat išverdami ir greitai ataušinami . Burokėlių ir jų lapų
duodama po nedaug , nes jie didina kraujo krešėjimą , gali sukelti acidozę .
Morkos . Valgomosios ir pašarinės - labai vertingas pašaras , nes turi daug vitaminų , mikroelementų . Jomis reikia šerti triušingas pate-
les , penimus jauniklius , sergančius ir sveikstančius triušius .
Sėtiniai. Vertingi šakniavaisiai , turintys daug vitaminų , ypač vitamino C .
Ropės . Taip pat labai vertingos , vitaminingos.
Retkarčiais triušiams galima duoti pastarnokų , šakninių salierų , petražolių , ridikų , ridikėlių , gelteklių , topinambų , moliūgų , turnepso .
Šakniavaisiai paprastai paliekami žiemai , kai nėra žaliųjų pašarų .